Kinijos kibernetinis ginklas – skaitmeninis juanis (RMB)

Kinijos skaitmeninis juanis

Be abejonės 2019 metai buvo išskirtiniai tuo, jog tuomet pirmą kartą išgirdome apie „Libra“ projektą. „Facebook“ vadovas Mark Zuckerberg atstovaudamas tiek „Facebook“, tiek ir kitų prie šio projekto prisijungusių kompanijų interesus (kurių pradžioje buvo per 30) ne kartą JAV kongrese turėjo atlaikyti klausimų laviną ir įrodinėti, kad „Libra“ projektas nekelia grėsmės JAV nacionaliniam saugumui ir bankinei sistemai. 

Išvada tokia, kad JAV valdžios akyse tiek „Libra“ tiek alternatyvūs „fintech“ projektai neatrodo patikimi – tai yra ilgametė JAV pozicija siekiant apginti privilegijuotą finansų sektorių (apie tai kiek vėliau). 

Įdomu tai, kad kitaip nei JAV, „Libra“ iniciatyva kinams suteikė stimulą judėti į priekį. Dar anų metų spalio mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinping pareiškė, kad Kinija „blokčeino“ technologiją vertina atvirai ir yra pasiryžusi kurti inovacijas šioje srityje. Neilgai trukus buvo pareikšta ir apie valstybinės Kinijos kriptovaliutos – skaitmeninio juano projektą.  

Priminimui: valstybinės skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currency arba CBDC) yra kriptovaliutos, kurių sklaida yra tiesiogiai valdoma valstybės centrinio banko.

SKAITMENINIS JUANIS – VALIUTA “NEMATOMIEMS” 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „china digital remnbi“

Kinijos juanio skaitmenizavimas gali kelti tiesioginę konkurenciją JAV doleriui, kuris šiandien yra pasaulio rezervinė valiuta. 

Skaitmeninis juanis gali ne tik tapti varomaja jėga vidinei Kinijos rinkai, bet ir tapti valiuta naudojama globaliu mastu. Manoma, kad tokia skaitmeninės valiutos alternatyva gali būti aktuali skurdesnių šalių gyventojams, kurie neturi prieigos prie bankinės sistemos (šiuo metu tokių žmonių suskaičiuojama per 1,7 milijardo).

Šiandien tokie žmonės yra priversti naudotis grynaisiais, o didžioji jų dalis (per 1,1 milijardo) turi mobiliuosius telefonus. Būtent mobilieji telefonai turi potencialą šiems žmonėms tapti banku – šiems gauti ir siųsti pinigų perlaidas. 

Palyginimui: Indonezijoje daugiau nei 60% žmonių neturi prieigos prie bankinės sistemos, o mobiliiųjų telefonų skaičius yra didesnis nei valstybės gyventojų skaičius (273 milijonai). 

Apie mobiliuosius telefonus kalbama ne be reikalo. Šiandien Kinija yra viena iš šalių, itin efektyviai pritaikiusių mobiliuosius telefonus ir finansines technologijas. Tokia technologinė integracija įvyko dėl to, nes kinai neturėjo išvystytos kreditinių ir debetinių mokėjimo kortelių sistemos – užuot pasirinkta naudotis “AliPay” ir “WeChat Pay” programėlėmis, prie kurių vystymo prisidėjusi Kinijos internetinės prekybos platforma milžinė “Alibaba”. 

2017 metų duomenimis “AliPay” ir “WeChat Pay” programėlėmis per mėnesį pinigų buvo persiųsta daugiau nei per metus naudojant “Paypal” galobaliu mastu – apie 451 mlrd. JAV dolerių. Taipogi, Kinijoje suskaičiuojama per 1,7 mlrd. aktyvių šių programėlių naudotojų.

Šiandien “Alibaba” (kompanijos rinkos kapitalizacija siekia per 510 milijardų JAV dolerių) aktyviai bendradarbiauja su “Tescent” (rinkos kaptializacija apie 500 mlrd. JAV dolerių) – vienu didžiausių socialinių tinklų pasaulyje. Šių kompanijų bendradarbiavimo rezultatas – “Ant Financial” pasaulio brangiausiai vertinamas “fintech” startuolis. Šis startuolis yra fondas, valdantis 600 milijonų mobiliųjų programėlių vartotojų pinigus. Tuo tarpu “Tescent” laikoma kaip viena didžiausių investicinių firmų pasaulyje. 

Labai tikėtina, kad būtent “Tescent” ir “Ant Financial” bus kompanijos, kurios bus atsakingos už skaitmeninio juanio projekto vystymą. Šios kompanijos gali suteikti mobiliosios piniginės infrastruktūrą ir susieti elektroninės komercijos bei finansinių paslaugų platformas. Svarbu ir tai, kad jos gali Kinijos Centriniam bankui padėti išplatinti skaitmeninį juanį už Kinijos ribų. 

NAUJASIS ŠILKO KELIAS

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „silk road“
Šilko Kelias (BRI)

Skaitmeninio juanio sukūrimas atitinka Kinijos tarptautinės prekybos politikos “Diržo ir kelio iniciatyvos” (BRI) (angl. “China’s Belt and Road Initiative”) tikslus – sukuriant Šilko Kelią ir apjungiant Aziją, Europą ir Afriką. “Deutsche Bank” ataskaitos duomenimis BRI iniciatyva Kinija turi prieigą prie 65% pasaulio gyventojų, pusės pasaulio BVP, 75% visų žinomų energijos rezervų, ketvirčio tarptautinio prekių ir paslaugų judėjimo. Tarptautinė skaitmeninio juanio ir elektroninių piniginių sklaida tiesiogiai sujungs Šilko Kelio pasiekiamas tautas ir padės išvengti neveiksmingų bankų – žmonės galės laisvai pirkti internetu ir disponuoti pinigais kaip panorėję.

Išlikeka tikimybė, kad skaitmeninis juanis bus susietas su išvystyta prekybos platforma, sukuriant pasaulinį likvidumo pulą (angl. liquidity pool). Kinijos Centrinis bankas šią iniciatyvą aktyviai palaiko, o turint omenyje, kad 4 didžiausi bankai pasaulyje yra iš Kinijos, šiai iniciatyvai išvysti dienos šviesą tikimybė išlieka didelė.

Manoma, kad kuomet pasaulyje prigis “tokenizuoto” (žetonų verte išreikšto) turto rinka, skaitmeninis juanis turės pranašumą dėl savo praktiškumo – momentinio transakcijų atlikimo galimybės. Taipogi, skaitmeninis juanis turės įtaką rinkoje ir dėl to, nes kitos valstybės savo valiutas skaitmenizuos per vėlai. Kad Kinija rimtai nusiteikusi skaitmenizacijos atžvilgiu, byloja ir tai, kad ši planuoja iki 2027 10% savo BVP perkelti į skaitmeninę erdvę – pinigus perkeliant į skaitmeninį turtą. 

Apibendrinant: šie išvardinti scenarijai rodo kaip Kinija naudodamasi nekonvertuojamų pinigų (“fiat”) verte, paremta skaitmenine valiuta, gali išnaudoti itin retai pasitaikančią strateginę galimybę, sukuriant daugiapolę tarptautinę pinigų sistemą; tuo pačiu kaip reikiant sumažinant JAV ekonominę įtaką.  

JAV POZICIJA

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „usa digial currency“

Tuo tarpu valstijose JAV skaitmeninio dolerio klausimas vertinamas gana atsainiai. 

JAV Federalinio Rezervo pirmininko Jerome Powell nuomone valiutos skaitmenizavimas yra nereikalingas dėl ir taip efektyvios bankinių mokėjimų infrastruktūros, kuri yra inovatyvi ir vartotojams suteikia patikimus pasirinkimus. Pasak Powell skaitmeninės valiutos tikslai nėra atitinkantys JAV konteksto – kaip grynųjų pinigų nenaudojimas, bankinio sektoriaus nelankstumas ar prastai išvystyta pinigų pervedimo infrastruktūra.

Nors skaitmeninio dolerio idėją J.Powell dėjo į šuns dienas, jo nuomone “Libra” atvejis akivaizdžiai rodo, kad skaitmeninių valiutų poreikis auga ir išliks aktualus. 

Nepaisant J.Powell pozicijos, JAV situacija nėra tokia gera kaip sakoma. Ten 6,5% iš 129 milijono namų ūkių neturi banko sąskaitos, daugiau nei 24 milijonai namų ūkių neturi prieigos prie nemokamų ar pigių čekių sąskaitų, o operacijų mokesčiai taipogi išaugę.

Tai, jog JAV neskubama detaliau įvertinti skaitmeninio dolerio projekto ar paspartinti “Libra” projekto integraciją, yra susiję su ilgamete valstybės pozicija, itin atsargiai atsirenkant kas gali teikti finansines paslaugas, o kas ne. JAV siekiama “fintech” kompanijas laikyti nuošalėje. Didžioji pinigų pavedimų dalis juda uždaroje sistemoje (ACH), prie kurios tiesioginę prieigą turi tik bankai, o tokios kompanijos kaip “Paypal” arba “Venmo” finansines paslaugas teikia su akyla priežiūra.

JAV bankai vis dar naudoja pasenusią programinę įrangą, operacijos trunka ilgai ir sudaro nemažai papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, 2007 Didžioji Britanija atnaujino savo bankinės sistemos programinę įrangą – jei JAV būtų pasekusi Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, jau būtų sutaupiusi per 100 milijardų dolerių. 

Tuo tarpu Europoje viskas priešingai. Čia palaikoma konkurencingumo ir inovacijos idėja – teisės aktai (kaip Antroji mokėjimo paslaugų direktyva) yra palankūs “fintech” kompanijoms ir šios gali tapti mokėjimo paslaugų teikėjomis, visai kaip bankai.  

JAV “Libra” atvejis sukėlė bankininkus ant kojų, šiems bijant prarasti ekonomikos kontrolę. Dėl šios pozicijos, JAV taipogi nėra tarp šalių, svarstančių valstybinės skaitmeninės valiutos (CBDC) pritaikymo galimybę – šiandien tokias galimybes svarsto Anglijos, Japonijos ir Europos centriniai bankai bendradarbiaudami su Tarptautinių atsiskaitymų banku.

KINIJOS PAVYMUI

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „usa digial currency“

Įdomu tai, kad JAV valdininkai kol kas kalba tik apie “Libra” projekto keliamą riziką nacionaliniam saugumui – galimai primestiną korporacinės kontrolės šalies ekonomikai grėsmę.  Tuo tarpu apie Kinijos skaitmeninio juanio iniciatyvą dar viešai nepasisakoma, nors ši turi kur kas didesnę grėsmę JAV dolerio dominavimo pasaulinėje rinkoje atžvilgiu.

Skaitmeninis juanis galėtų būti naudojamas kaip taktinis, strateginis ginklas. Plečiant savo Šilko Kelio strategiją, Kinija galėtų vykdyti plataus masto ekonominio aktyvumo sekimą, žinant žmonių pirkimo įpročius, santykius. Turėdama transakcijų autorizavimo kontrolę, Kinija galėtų atsirinkti kurias transakcijas užšaldyti ar iš viso konfiskuoti vartotojų elektronines pinigines. Šiuo metu Kinijoje jau taikoma “socialinio kredito” sistema, kuomet gyventojai yra apdovanojami arba baudžiami dėl savo individualaus elgesio. Naudojantis šia sistema jau spėja milijonams gyventojų užblokuoti lėktuvų bilietų pirkimą. 

Išlieka galimybė, kad Kinija savo skaitmenine valiuta galėtų ne tik apsaugoti finansiškai  sankcijonuojamas valstybes, bet ir jas destabilizuoti sukuriant trikdžius su bankiniais depozitais, ilgainiui sukeliant nacionalinę likvidumo krizę. 

Jeigu Kinija neišsižadės savo tikslų, panašu, kad JAV neišvengiamai reikės imtis kokių nors veiksmų. Nors valstybinių skaitmeninių valiutų projektų vystymas vis dar pirminėje stadijoje, tikėtina, kad palaipsniui valiutų skaitmenizacija gali tapti vis reikšmingesne priemone politinėje bei ekonominėje arenoje bei pakeisti nusistovėjusias valstybių įtakų sferas. 

Ar visa tai į gera? Nėra tikslinga visa tai vertinti moraliniu atžvilgiu.

Visgi, technologiniu atžvilgiu, Bitkoinas vis dar išlieka (ir tikėtina išliks) laisvų žmonių pinigais. Pinigų (vertės) skaitmenizacijos era prasidėjo su Bitkoino sklaida – praėjo kiek daugiau nei dešimtmetis. Tikėtina, kad šio proceso įtaką geriau suprasti reikės laiko, bet kad tai tai veikia jau matome – turime nors ir mažą, bet laisvą kriptovaliutų rinką.

Progresas nesustoja.


Paremti