Kriptoekonomika – alternatyva laisvajam pasauliui

Institutional Cryptoeconomics -The Economics of Cryptocurrency ...

Satošis Nakamoto sukurdamas Bitkoiną sukūrė ne tik pirmąją kriptovaliutą. Bitkoino išradimas davė pradžią kur kas didesniam dariniui – kriptoekonomikai. 

Kriptoekonomika susideda iš dviejų kintamųjų – kriptografijos ir ekonomikos. 

Kriptografija užtikrina dėsningą, nenutrūkstamą ir visuotinai saugų sistemos veikimą, adekvatų sistemos dalyvių elgesį – visa tai pasiekiama ne kuo kitu, o “blokčeino” technologijos dėka. 

Tuo tarpu, žodis ekonomika kalba pats už save – kriptografijos principais grįstos sistemos veikimas yra susietas su finansine nauda, verčių mainais. Dėl pasiteisinančios finansinės naudos ir verčių mainų šiandien turime nuolat besivystančią kriptovaliutų rinką.  

Bandant konkrečiau įvertinti kodėl kriptoekonomika svarbi, galime įvardinti šias pagrindines priežastis: tai efektyvu, lankstu, apibrėžta ir skaidru.

EFEKTYVUMAS

FXCM Lowers Spread on Crypto Pairs in February | Finance Magnates

Efektyvumas kriptoekonomikoje atsiskleidžia vertinant kaip greitai ir lengvai pinigai gali judėti. Kaip žinia, pinigus galima siųsti nepaisant valstybių sienų, valstybinių sankcijų, žmogaus tapatybės ir paros laiko.

Dalis šių laisvių atrodo ginčytinos, ypač kalbant apie valstybines sankcijas. Kriptoekonomika išskirtinė tuo, kad ji apolitinė – čia nėra politinių motyvų, interesų konfliktų. Žmonės turi teisę laisvai judinti savo pinigus kad ir kas jie bebūtų, kad ir kuo verstųsi, o didelė pinigų sklaida užtikrina momentinį pasirinktos veiklos finansavimą ir nesustabdomą finansinę stimuliaciją. 

Tačiau ar tai moralu? Kaipgi visi šėšėlyje veikiantys žmonės su savo gyvūliškais įgeidžiais išnaudoti ir pelnytis iš kitų? Neišvengiamai tokie žmonės prie kriptoekonomikos irgi turi prieigą ir tokia yra antroji medalio pusė, kuri egzistuoja ir tradicinėje ekonomikoje. 

Ekonomika, kad ir kokia jos prieiga (technologija) bebūtų telieka įrankiu. Įrankis pats savaime yra neutralus. Tuo tarpu laisvė naudoti finansus ir kaip jie naudojami priklauso nuo žmonių sąmoningumo laipsnio, mentaliteto. Bet kokiu atveju ši laisvė yra gyvybiškai svarbi – su ja pavienis individas gali turėti apčiuopiamą finansinę naudą ir reikšmę, palikti pėdsaką paremiant norimą asmenį/asmenis ar jų veiklą.

LANKSTUMAS

Real Estate Tokenization - How Blockchain Technology Could Revamp ...

Svarbu pabrėžti ir kriptoekonomikos lankstumą. Kalbant apie lankstumą, omeny turimos altenatyvos, kuriomis finansinė vertė gali būti išreikšta. Stebėtina tai, kad alternatyvų iš ties daug, o didžiają dalimi jos orientuotos į “tokenizavimą”.

“Tokenizavimas” tai procesas kuomet pasirinktas turtas yra išreiškiamas žetonų verte. Žetonais gali būti išreikškiamas tiek nekilnojamas turtas, brangieji metalai, prabangos prekės, meno dirbiniai, kiti kolekciniai vienetai. Žetonų verte gali būti išreikšti ir vertybiniai popieriai bei jų indeksai; kriptovaliutų indeksai. Įdomu ir tai, kad žetonais gali būti išreikštas ir skaitmeninis turtas kaip kad skaitmeninis menas ar vaizdo žaidimų daiktai. 

Ši lanksti alternatyva turtą išreikšti žetonų verte sukuria beprecedentes sąlygas turto vertės mainams, kuomet nepaisant turto prigimties juo galima apsikeisti. Nors ir skamba komiškai, bet nuo šiol pagautas retas pokemonas gali žaidėjui suteikti prieigą prie norimos kompanijos akcijų ar tiesiog atlygio norima kriptovaliuta. Toks lankstumas be abejonės sukuria iki šiol neregėtas investavimo, atsiskaitymo, turto mainų alternatyvas, o geriausia dalis ta, kad to išmokti gali kiekvienas – šalin visus tarpininkus.

APIBRĖŽTUMAS IR SKAIDRUMAS

Transparency promotes economic development, research confirms ...

Kriptoekonomika suteikia laisvę nuo tarpininkų – nesvarbu ar tai būtų bankas, brokeris ar auditorius. Tai reiškia, kad prieiga prie investicinių priemonių tampa sklandesnė, o tokie dalykai kaip mokesčių administravimas, lėšų ir išlaidų sekimas gali būti atliekami kur kas efektyviau ir išvengiant didelių laiko bei pinigų sąnaudų. 

Tokie dalykai kaip nelegalios pajamos, korupcija ir mokesčių slėpimas šiandienos tradicinėje ekonomikoje išlieka pagrindiniais skauduliais. Kriptroekonomika turi potencialą šiuos skaudulius numalšinti, nes jos veikimas paremtas skaidrumo principu. Tai įmanoma “blokčeino” sistemos dėka, kuomet finansų įrašai išlieka vieši ir sunkiai suklastojami. 

Ar tai reiškia, kad korupcija ir mokesčių slėpimas tampa neįmanomi? Abejotina. Visgi, “blokčeino” technologija suteikia galimybę verslams rinktis savo eknonominę veiklą vykdyti per viešą įrašų sistemą. Per laiką įmanoma tai, kad pasinaudojimas ekonominės veiklos viešumo galimybe gali tapti kompanijos patikimumo ženklu.

Ilgainiui įmanoma, kad ir valstybės bei jų institucijos tą taipogi galėtų padaryti. Kad taip įvyktų reikia naujo verslo/valdžios veiklos vykdymo standarto, patikimumą vertinant per perteikiamą ekonominės veiklos viešumą. Ekonominės veiklos viešumas reikštų, kad savo ekonominę veiklą vykdantis verslas ar institucija negalėtų nuslėpti ir suklastoti informacijos apie savo lėšų judėjimą, nuslėpti mokesčius, imtis finansinių machinacijų. 

Nors ekonominės veiklos įrašų viešumas skamba kaip utopija, tačiau manytina, kad tai įmanoma visuomenėje, vertinančioje sąmoningumą ir visuotinę gerovę. Prisiminkime, kad valstybėje valdžią turi tauta, o ne parlamentas, kuris tautą tik atstovauja.

Hundreds of Nike Employees Stage Walk to Protest Alberto Salazar ...

Manytina, kad ekonominės veiklos viešumas netgi galėtų būti traktuojamas kaip tautos konstitucinė teisė – atitinkamai tauta ją galėtų ginti. Tokie dalykai kaip korupcija, pinigų pasisavinimas, šėšėlinė veikla vis dar išlieka opia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visose valstybėse. Akivaizdu, kad dėl viešumo ir kontrolės stokos “galų sugaudyti” nepavyksta, o dėl to kenčia tautos gerbūvis ir nepagrįstai pelnosi vienetai. 

Tauta visada gali prabilti. Tauta visada gali rinktis. Dažnai tautai veikti progresyviai trukdo vienybės ir tarpusavio pasitikėjimo trūkumas. Manytina, kad ekonominės veiklos viešumo standarto pritaikymas šiandien turi didžiausią potencialą mažesnėse socialistinėse valstybėse, kur žmonių pasitikėjimas vieni kitais ir valdžia didesnis: kaip kad skandinavijos šalyse ar Islandijoje.  

APIBENDRINANT

Kriptoekonomika yra “šviežias” 21 amžiaus išradimas. Nepaisant kritikos ir rūškanų veidų ji veikia ir egzistuoja paraleliai su tradicine pasaulio ekonomikos sistema. 

Vertinant faktą, kad finansinė recesija (kai kas kalba ir apie depresiją) yra ne už kalnų, dabar yra tinkamas metas iš naujo įvertinti kaip veikia ekonomika ir jos dėsniai. Akivaizdu, kad finansinė sistema yra eksperimentas, kaip ir viskas, kas sukurta žmogaus. 

Žmogaus prigimtis yra siekti tobulybės – tobulybės visame ką kuria, kaip gyvena ir kaip sugyvena. Apie visa tai pamiršome pirkdami šlamštą už skolintus pinigus ir ieškodami laimės vartojime. 

Sąmoningas ir atsakingas žmogus galvoja, veikia ir skatina kitus veikti visuotiniam labui. Būdamas sąmoningas ir atsakingas visus raginu pasvarstyti apie kriptoekonomiką ir kiek potencialo ji turi. 

Metas sustoti. Metas pasvarstyti. Metas susivokti. To ir linkiu.

Taika.

P.S. Pasinaudokite galimybe ir knygą apie kriptovaliutas atsisiųskite nemokamai! Rasite čia: https://kriptovizija.lt/produktas/knyga/